Lietuvos zoologijos sodas

Lietuvos zoologijos sodą įkūrė žymus gamtininkas profesorius Tadas Ivanauskas 1938 m. Tuo metu eksponuojamų gyvūnų nebuvo daug, dauguma jų - natūraliai gyvenantys Lietuvoje. Bet gana greitai pavyko ekspozicijas papildyti naujais Europos bei kitų šalių gyventojais. Galimybės veisti ir keistis gyvūnais su kitais zoologijos sodais ženkliai pagerėjo Kauno zoologijos sodui įstojus į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją.
Šiandien Kauno zoologijos sode gyvena arti 3000 gyvūnų. Tai 6 klasių - žinduolių, paukščių, varliagyvių, roplių, žuvų ir vabzdžių - atstovai. Pagal www.zoosodas.lt pateikiamus duomenis - 272 gyvūnų rūšys.

Gyvūnų ekspozicijos - ne vienintelė pramoga zoologijos sode. Teritorijoje veikia kelios kavinukės-ledainės, įrengtos poilsio vietos bei vaikų žaidimų aikstelės. Daugiausia ir bene smagiausių pramogų vaikams yra vakarinėje zoo sodo dalyje. Čia ir sūpynės, ir ledainė, ir arkliukas bei asiliukas, kuriais galima pajodinėti. Arba galima pavažiuoti arkliuko traukiamu vežimaičiu.
Zoologijos sode taip pat organizuojamos įvairios šventės. Pavyzdžiui - zoo sodo gimtadienis liepos 1 d., gyvūnų "krikštynos", vasaros sezono atidarymas ir kt.

Kupranugaris Žirafos Rožiniai pelikanai Leopardas Ilgasnukis ruonis

Kas gyvena zoologijos sode

Netoli įėjimo į zoologijos sodą įsikūrę stumbrai (šie gyvūnai įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas). Eidami toliau pamatysite šernus, kupranugarius, lamas, elnius, kalnų ožius. Visiems patinka ilgakaklės žirafos bei juodais ir baltais dryžiais išmarginti zebrai. Šie ir kiti kanopiniai žvėrys (gyvūnai, kurių galūnės evoliucijos eigoje virto kanopomis) įsikūrę zoo sodo kraštuose.
Zoologijos sodo rytinėje pusėje gyvena paukščiai. Lankytojų mėgstamiausi, ko gero, yra rožiniai pelikanai bei povai. Šiltųjų kraštų paukščiai gyvena specialiai pritaikytoje paukštidėje, kurioje palaikomas jiems tinkamas klimatas.
Tame pačiame pastate rasite ir akvariumą bei terariumą. Pasirodo, raudonpilvė papūgėlė - tai ne paukštis, o žuvis (daugiaspalvių ešeržuvių šeimos). Prie roplių pamatysite Nilo krokodilą, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, tarsi gulėtų koks rąstas. Taip pat yra vėžlių (vienas jų - balinis vėžlys, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą), driežų, varliagyvių (pavyzdžiui, dažna sodų ir laukų gyventoja žalioji rupūžė bei žavingosios medvarlių atstovės ne mažiau puikiu pavadinimu australinės kvaksės). Vis dėlto šis skyrius tikriausiai labiau tinka berniukams - paprastai tokie gyviai jiems patinka.
Teritorijos viduryje gyvena plėšrieji žinduoliai. Pirmiausia tai - meškos. Jei baltasis lokys ir pasirodys kiek piktokas, prieikite prie juodojo lokio. Šis gudruolis parodys visą šou programėlę, norėdamas išvilioti kokį skanėstą. Beje, Vikipedija pateikia įdomią detalę apie baltąjį lokį - baltųjų lokių oda yra juoda, o kailio plaukai – permatomi. Jie laužia šviesą ir todėl atrodo, kad lokys – baltas. Netoli nuo meškų įsikūręs ilgasnukis ruonis. Jei jis pasislėpęs ar tiesiog snaudžia, ateikite vėliau - galbūt bus nusiteikęs parodomąjai plaukiojimo programai.
Visiems patinka kačių šeimos atstovai: lūšys (įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą), leopardai, tigrai ir, žinoma, žvėrių karalius liūtas. Liūto riaumojimą galima girdėti net už zoologijos sodo ribų. Gražiausi šunų šeimos atstovai - karčiuotasis vilkas ir poliarinė lapė. Iš beždžionių įdomiausios marmozetės bei kapucinai.
Eidami link išėjimo, stabtelėkite paieškoti, kurgi pasislėpė meškėnas.

Stumbras Zebras Povas Liūtė Baltasis lokys
Juodasis lokys Poliarinė lapė Kamerūno ožiai Kapibara Meškėnas

Diena zoologijos sode

Žinia, zoologijos sodas - mažojo kauniečio mėgstama vieta. Tad ir mes dar kartą užsukom susipažinti su knygelėse sutiktais žvėreliais.
Nors diena ir apsiniaukus, tačiau gyvūnai buvo nusiteikę žaismingai. Kupranugariai pozavo TV naujienų laidai, mat pagausėjo jų šeima - patelė atsivedė kupranugariuką. Juodosios meškos snaudė, per miegus vis pakeldamos nosį pasižiūrėti, kas čia atėjo. Ruonis šokinėjo iš vandens, taip sulaukdamas vaikų šūksnių ir plojimų. Meškėnas koatis suposi ant narvelyje ištemptos virvės, o jo draugas bandė nugalėti snaudulį ir smalsavo, kas vyksta lauke. Liūtai oriai drybsojo ant savo pakylos, iš narvo dvelkė ramybė bei poilsis. Lūšis stebėjo smalsiuosius žiūrovus pasislėpus pačiame narvo viršuje. O tropinių paukščių namelyje nenutildamos čirškė papūgėlės. Beje, ten gausu ir šikšnosparnių.

Nepamirškite, jei koks narvelis pasirodys tuštokas - stabtelėkite ilgiau ir atidžiau viską apžvelkite - galbūt rasite smalsų slapuką. Ir nesekite baltojo triušio ;). Jis gyvena pats sau ir laksto laisvas zoo sodo takais.


Informacija atnaujinta 2011-04-06
Aprašymą parengti padėjo Martyna Vilutytė.