Varnikų pažintinis takas

Ieškantiems, kur pabėgti nuo vasaros kaitros, ar tiesiog norintiems pabūti žmogaus nepaliestoje gamtoje, puikiai tiks Varnikų botaniniame - zoologiniame draustinyje įrengtas pažintinis takas. Čia pamatysite natūraliai susiformavusį, taip pat žmogaus sodintą mišką, kuris pamažu pereina į pelkę, su jai būdingais augalais. Gamtos kitimas yra pagrindinis šio pažintinio tako akcentas.
Pažintinio tako ilgis - 3,5 km. Jame įrengta 10 informacinių stotelių, kelios poilsio vietos su suoleliais ir/ar pavėsinėmis. Dalis tako yra medinis, likęs - gruntinis miško takelis. Pakeliui lydi krypties rodyklės, padėsiančios nepasiklysti.

Jei vykstate automobiliu, jums reikalingas 4751 kelias, atvesiantis iki Varnikų. Toliau važiuokite pagal rodykles, kreipiančias į gamtos taką. Prieš pat tako pradžią medinė rodyklė su P raide nukreipia į automobilių stovėjimo aikštelę.
Jeigu keliaujate dviračiu, Trakų turizmo informacijos centras siūlo vykti iš Trakų pro Pusiasalio pilį ir netoli jos esančiu pontoniniu tiltu persikelti link Žalgirio jachtklubo. Atvykę į Varnikus ieškokite medinės rodyklės, nukreipsiančios tako link. Taką surasti padės šis žemėlapis.
Pasirūpinkite apsauga nuo uodų ir - pirmyn!

Krypties rodyklė Į parkingą Pavėsinė Tako pradžia Rodyklės take

Tako pradžioje - paskutiniojo ledynmečio metu susiformavusių kalvų grandinė. Pirmoje stotelėje pamatysite ledyno suformuotą 15 metrų gylio daubą.
Toliau - miško virsmas. Kairėje tako pusėje auga natūraliai susiformavęs mišrus miškas, kurio amžius viršija 100 metų. Dešinėje pusėje - žmogaus sodintas pušynas. Šių dviejų miškų amžiaus skirtumas gali siekti 80-100 metų.

Pirmoji stotelė Ledyno dauba Mišrus miškas Pušynas Suoliukai poilsiui

Reljefui žemėjant, miškas pereina į pelkę. Akį traukia minkštučių samanų danga. Abipus tako auga mėlynojai. Aukštųjų miško augalų virsmas tiesiog neįtikėtinas - pelkėje auga žemaūgės pušelės, sudarančios jauno pušynėlio įspūdį. Tačiau iš tikrųjų jų amžius toks pats, kaip prieš tai matyto senojo miško (virš 100 metų). Tiesiog nuolatinis drėgmės perteklius ir maisto medžiagų trūkumas taip sulėtina jų augimą.

Tiltelis Žolynai Samanos Takelis Miškas pereina į pelkę Pelkinis miškas

Pelkinis reljefas susiformavo ledyno ruožų tarpugūbryje. Ledynui ištirpus, šioje vietoje susidarė vandens telkinys, kuris pamažu užpelkėjo. Iš didelio ežero beliko keturi ežerėliai - Ilgelis, Piliškių, Bevardis ir Baluošo.

Iš pradžių takas veda per tarpinio tarp žemapelkės ir aukštapelkės tipo pelkę. Jei žemapelkei būdingi krūmai, o aukštapelkei - pušys ir beržai, tai šioje tako dalyje pamatysite ir tų, ir tų. O jei žinote, kaip jos atrodo, galėsite pamatyti ir saulašarių - tai tokie vabzdžiais mintantys augalai.

Pelkinis miškas Apskritalapė saulašarė Saulašarės žiedai

Šioje tako dalyje galite pamatyti driežų. Ir tikrai pastebėsite miškinių pataisų (šiuos skinti draudžiama). Ketvirtos stotelės informacijoje rašoma, jog pataisai yra vieni seniausių augalų, menančių netgi dinozaurų laikus.
Šioje stotelėje taip pat sužinosite apie uogas. Čia galima rasti ne tik mėlynių, bet ir vaivorų, gervuogių, aviečių, spanguolių, bruknių bei žemuogių. Pateikiama ir įdomi detalė, padedanti atskirti mėlynes nuo vaivorų: mėlynes nuskynus, jos dažo, o vaivorai - ne.

Miškiniai pataisai Miškiniai pataisai Mėlynės

Ties poilsiaviete takas pasisuka. Pasimato antroji pelkei būdingų medžių rūšis - beržynas. Taip pat čia gausiau krūmų. O mėlynes pakeičia žemuogės.

Beržynas Žemieji augalai Žemuogės

Šeštoji stotelė pasakoja apie Ziboldo obelį, rudenį besipuošiančią uogas primenančiais geltonais obuoliukais. Norint ją tiksliai atskirti, matyt, geriausia būtų atvykti rudenį.

Ziboldo obuoliukai

Tarp ežerėlių kraštovaizdis visiškai pasikeičia - čia pasitinka skurdžios, sunykusios pušelės. Tai aukštapelkei būdinga augmenija. Pagal tai, jog šie du ežerėliai kažkada buvo susijungę, nesunku nuspėti, jog pušys čia gauna dar daugiau drėgmės ir dar mažiau maisto medžiagų.

Aukštapelkė Aukštapelkė Aukštapelkė Aukštapelkė Aukštapelkė Bevardis ežerėlis Aukštapelkė

Nuo lieptelio matomas Piliškių ežeras, užimantis 4,7 ha, o giliausioje vietoje siekiantis 5 metrus. Tas, kurį praėjote,- Bevardis. Jo plotas tik 0,8 ha, gylis - 1,2 m. Pasirodo, ežerėlių plotas vis mažėja, kol galiausiai ir jie virs pelke.

Piliškių ežeras

Paskui miškas vėl pasikeičia, pelkė lieka kalvos papėdėje, jos pakraštyje auga eglės, kalvos šlaite - mišrus miškas, o ant kalvos - pušys ir ąžuolai. Taip pat ir žemieji augalai - drėgnose vietose auga samanos, o sausesnėse - žolynai. Apie šiuos augalų ir reljefo virsmus perskaitysite 8-toje stotelėje.

Mišrus miškas Paparčiai Žemieji augalai Žemieji augalai Žemieji augalai Krūmai

Toliau miško keliuku grįšite iki automobilių stovėjimo aikštelės.

Rodyklė Pavėsinė Labirintas


Informacija atnaujinta 2013-06-24
Parengta pagal pažintiniame take esančiuose stenduose pateikiamą informaciją.