Trakai. Lankytinos vietos

Maršruto pradžia - gotikinė 14 a. pab. Trakų salos pilis, stovinti Galvės ežero saloje. Į pilį pateksite pėsčiųjų tiltu - vienas tiltas jungia miestą su Karaimų (Karvinės) sala, o antras - šią salą su Pilies sala.
Pilis buvo sumanyta kaip kunigaikščio rezidencija. Tačiau taip pat buvo naudojama gynybai, buvo tapusi kalėjimu. Visoje Rytų Europoje daugiau nėra pilies, kuri būtų pastatyta saloje.
Pilyje įrengto Trakų istorijos muziejaus ekspozicijas vasaros metu galima apžiūrėti 10.00 - 19.00 val., bilieto kaina - 12 Lt.

Eidami Galvės ežero pakrante, pasiekiame Pusiasalio pilies griuvėsius.
Šioje pilyje taip pat buvo kunigaikščio rezidencija, vėliau pilis paversta teismo būstine, kalėjimu. 17 a. pilis buvo sugriauta ir nebeatstatyta.

Pusiasalio pilies pašonėje įsikūrę Dominikonų vienuolynas ir bažnyčia (Kęstučio g. 4).
Bažnyčia pradėta statyti 1779 m. Tačiau darbus stabdė tai karai, tai lėšų trūkumas. Galiausiai pastatytoji dalis buvo pertvarkyta - pietinėje navoje įrengtas vienuolyno korpusas, centrinėje - kiemas, šiaurinė nava pritaikyta koplyčiai. Vieno iš nebaigtų statyti bokštų vietoje buvo pastatyta medinė varpinė.
Vienuolyno pastate veikia Sakralinio meno paroda. Ją galite aplankyti 3-7´dieniais 10.00 - 18.00 val., bilieto kaina - 4 Lt.

Netoliese yra dominikonų vienuolių 1810 m. pastatytas Senasis paštas (Karaimų g. 5). Paštas čia veikė iki 1960 m. Šiuo metu pastate įsikūrusi Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

Vytauto ir Karaimų gatvių sankryžoje stovi šv. Jono Nepomuko koplytstulpis. Šioje vietoje 17 a. buvo turgaus aikštė. Manoma, kad tai buvo tiesiog skelbimų stulpas.
Jonas Nepomukas, manoma, už nepaklusnumą buvo numestas nuo Karolio tilto į Vltavos upę (Prahoje). Dėl to tapo tiltų globėju ir sergėtoju nuo vandens nelaimių. Lenkijos-Lietuvos Respublikoje Nepomuko kultas ėmė plisti 18 a. pradžioje. Matyt tuo metu skelbimų stulpas ir pavirto šv. Jono Nepomuko koplytstulpiu. Pats Nepomukas pavadintas vandens apsuptų miestų (kaip tik tinka Trakams) globėju.

Toliau einant Vytauto gatve, atokiau nuo kelio matoma parapijinė Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia (Sodų g. 8). O paėjus dar toliau - Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo ortodoksų cerkvė (Maironio g. 4).
Bažnyčia pastatyta 1409 m. Yra trinavė, dvibokštė, turi gotikos ir baroko bruožų. Garsi Dievo Motinos su kūdikėliu Jėzumi paveikslu, kurį, kaip manoma, kunigaikštis Vytautas gavo iš Bizantijos.
Cerkvė pastatyta 1863 m. iš akmens. Ji yra vienbokštė.

Skaisčiausios Dievo Motinos gimimo ortodoksų cerkvė

Nuo šv. Jono Nepomuko koplytstulpio pasukę Karaimų gatve, susipažinsite su karaimų kultūra.
1392-1397 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas iš Krymo atsivežė apie 380 karaimų šeimų. Tuomet jie apgyvendinti tarp Trakų pilių, vėliau karaimų gyvenvietės įsikūrė Biržuose, Pasvalyje, Upytėje. Karaimų kariai saugojo pilis, o civiliai dirbo žemę, vertėsi prekyba, amatais.
Eidami Karaimų gatve, matote savitą karaimų architektūrą - namai mediniai, su trimis langais, dėl vietos stokos statomi galu į gatvę.

Karaimų g. 22, veikia karaimų etnografinė paroda, supažindinanti su karaimų istorija, buitimi, tradicijomis.
Paroda lankoma 3-7´dieniais 10.00 - 18.00 val., bilieto kaina - 4 Lt.

Netoliese, Karaimų g. 30, yra karaimų maldos namai - Kenesa. Kenesa yra kvadratinis vieno aukšto pastatas. Viduje yra dvi maldos patalpos - atskira vyrams ir moterims, kaip įprasta karaimų tikėjime.
Karaimų gatvėje taip pat rasite Trakų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (Karaimų g. 12). Pastatas bei bokštas žavi savo medine architektūra.

Lietuvoje geriausiai žinomas karaimų kultūros dalykas yra patiekalas kibinas (kybyn) - pusmėnulio formos mielinės tešlos pyragėliai su aviena. Atvykus į Trakus tiesiog privalu jų paragauti. Pyragėliai dabar gaminami įvairiais mėsos bei daržovių įdarais.

Informacija atnaujinta 2009-10-03