Pervalka

Pervalką rasite už 15 km į pietus nuo Juodkrantės. Įsikūrusi palei Pervalkos įlanką Kuršių mariose, tarp Žirgų rago bei Pervalkos rago. Šioje vietoje gyvenvietė įkurta apie 1881 metus. Pavadinta taip dėl to, kad ją teko persivilkti bėgant nuo namus užpustančio smėlio.

Nemunas Vėjopatis Agila

Pervalkoje, kaip ir Preiloje, - viena gatvė, besitęsianti palei marias. Prie jos rikiuojasi įdomūs saviti namukai, išlaikantys Kuršių nerijos stilių, tačiau turintys ir Pervalkai specifinių bruožų. Nemažai pastatų dengta čerpiniais stogais. Įdomus butų grupavimas - keli butai viename namelyje arba nameliai sujungti tarpusavy. Įrengta vaikų žaidimų aikštelė.

Tipinis Kuršių nerijos namas Pervalkos žvejų namas Saviti stogai Aikštelė vaikams

Šiaurinėje gyvenvietės pusėje, ties Arklių ragu, yra Žirgų rago švyturys, dar vadinamas Arklių švyturiu arba tiesiog Pervalkos švyturiu. Pastatytas 1900 metais dirbtinėje marių saloje, vėliau - keliskart perstatytas. Aukštis - 14 m, signalo matomumas - 13 km. Pamatyti Žirgų švyturį galite sustoję aikštelėje šiauriniame gatvės gale. Čia prieikite prie marių ir dairykitės švyturio kairėje.

Sugrupuotas Žirgų švyturys

Greta Pervalkos - Skirpsto kalno kopa, apie 52 m aukščio. Užkopę galite pamatyti paminklą Liudvikui Rėzai (skulptorius Eduardas Jonušas, 1975 m., medis). L. Rėza buvo lituanistas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, gimęs Kuršių nerijos Karvaičių kaime. Pasižymėjo tuo, kad vokiečių kalba išleido K. Donelaičio "Metus" (1818 m.) bei pasakėčias, sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį "Dainos" (1825 m.).

Paminklas Liudvikui Rėzai Skirpsto kopa

Tarp Pervalkos ir Preilos stūkso apie 60 m aukščio Karvaičių kopa, po kuria slepiasi smėlio užpustytas Karvaičių kaimas.
Iki Baltijos jūros - daugiau nei 2 kilometrai.


Informacija atnaujinta 2010-07-25