Neringa

Vakaruose, kur Kuršių marios įsiliedavo į Baltijos jūrą, vėjas ir bangos kadaise suformavo siaurą ilgą smėlio juostą. Vėjas pustė smėlį, sudarydamas kopas, kopos slinko į marias, juosta platėjo, ilgėjo ir atskyrė marias nuo Baltijos jūros. Gal ir dar būtų didėjus, bet nerijoje pradėjo augti miškai, ir smėlio slinkimas sustojo - augalų šaknys neleidžia smėliui judėti.
Šis pusiasalis, atskyręs Baltijos jūrą ir Kuršių marias, buvo pavadintas Kuršių nerija. Žodžio "nerija" reikšmė - ilga siaura smėlio juosta. Kuršių - siejant su apylinkėse gyvenusia vakarų baltų - kuršių - gentimi.
Kuršių nerijoje įsikūręs ilgiausias - 50 km ilgio - Lietuvos miestas Neringa. Neringa, traukianti gamtos grožiu ir unikalumu, įdomi dar ir savo struktūra - miestą sudaro kelios gyvenvietės: Nida, Preila, Pervalka, Juodkrantė, Alksnynė. Į Neringą atvykti galima persikėlus keltu per Kuršių marias iš Klaipėdos.
Nuo ko kilo Neringos pavadinimas - iš vokiško žodžio "Nehrung", reiškiančio ilgą pusiasalį. Taip pat minima ir legenda apie geltonkasę gražuolę, vardu Neringa, gyvenusią vienoje iš dabartinės Kuršių nerijos vietoje buvusių salų. Ji išaugo į geradarę milžinę, padėdavusią žmonėms - gelbėdavo jūros nuneštus žvejus, atvarydavo žuvų į jų tinklus. Kartą jūrų dievas Bangpūtys, užsirūstinęs ant žmonių, sukėlė ilgalaikes audras. Neringa ėmėsi gelbėti žmones - prijuoste sėmė smėlį ir pylė į vandenį tarp tų salų. Taip supylė visą juostą, nuo jūros atskyrusią ramų marių užutėkį. Jos garbei ta smėlio juosta ir buvo pavadinta Neringa.
Manoma, jog pirmieji žmonės Kuršių nerijoje apsigyveno dar akmens amžiuje. 15-16 a. čia apsigyveno žvejai kuršininkai, mariose plaukioję burinėmis valtimis - kurėnais, būdingais tik Kuršių marių žvejams. Kiekvienas kurėnas buvo pažymėtas specialia vėtrunge, kurios pagrindinė paskirtis - valčiai identifikuoti. Kiekvienas Kuršmarių kaimas turėjo savitą vėtrungių žymėjimą. Nerijos kaimų vėtrungėms būdingi baltos ir juodos spalvų ženklai (rytinės Kuršmarių pakrantės - baltai raudoni), specifiniai pagal kaimą. Saviti ir to krašto namai, dengti nendriniais stogais, puošiami išskirtiniu, tačiau kraštui vieningu stiliumi. Pagrindinis amatas - žvejyba, maistas - žuvis. Dėl maisto trūkumo ar įvairovės kuršininkai taip pat užsiėmė varnų gaudymu, jas ruošdavo maistui.
Nerijos kopų miškus imta kirsti apie 1500 metus. Tada ir smėlis vėl pradėjo laisviau judėti, užpustydamas miško likučius, netgi kaimus. Iš viso užpustyta 14 kaimų. Kol iš kaimo į kaimą persikelinėję gyventojai pradėjo iš naujo želdinti mišką. Šis procesas tęsiamas iki šiol.

Iš Klaipėdos į Neringą kelia "Smiltynės perkėlos" keltai. Jei vykstate automobiliu, jums reikalinga 2-oji (Naujoji) perkėla, esanti Nemuno g. 8, Klaipėdoje. Už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją yra renkama vienkartinė vietinė rinkliava, mokama Alksnynės (arba Nidos, jei atvykstama nuo Kaliningrado srities) kontrolės poste.

Nidos turizmo informacijos centras   Kuršių nerijos nac. parko direkcija
Taikos g. 4, Nida
Tel. +370-469-52345
http://www.visitneringa.com
  Naglių g. 8, Nida
Tel. +370-469-51256
http://nerija.am.lt
Juodkrantės turizmo inf. centras
L.Rėzos g. 54, Juodkrantė
Tel. +370-469-53490
http://www.visitneringa.com

Informacija internete
Žemėlapiai

  Informacija atnaujinta 2011-06-04