Marijampolė. Lankytinos vietos

Atvykę į Marijampolę, automobilį galite palikti prie J.Basanavičiaus aikštės (N 54.55819, E 23.34817) arba prie prekybos centro (Bažnyčios g. 38). Turizmo informacijos centras įsikūręs J.Basanavičiaus a. 8.

Marijampolės lankytinos vietos susijusios su architektūriniu paveldu, ir tikrai - restauruoti pastatai tiesiog traukia akį. Tačiau Marijampolė svarbi ir kultūros, švietimo bei lietuvybės puoselėjimo prasme. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu 19 a. pab. - 20 a. pr. Marijampolė buvo Tautinio judėjimo ir Užnemunės švietimo centru. Tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla. Šimtametė Rygiškių Jono gimnazija išugdė daugybę žinomų žmonių, kultūros ir visuomenės veikėjų, be kurių indėlio neįsivaizduojama dabartinė Lietuva.

Kadangi Marijampolės savivaldybė turizmo informaciją pateikia būtent per architektūros prizmę, to laikysiuosi ir aš. Prisipažinsiu, ilgai svarsčiau, ar verta varginti skaitytoją tokio pobūdžio informacija, kaip architektūros stilius ar pastatymo metai, juolab kad skirtinguose šaltiniuose nurodyta informacija kartais nesutampa. Apsispręsti padėjo mintis, jog jei marijampoliečiai nepasivargino surinkti ir pateikti šią informaciją, tai jie ir nori savo miestą pristatyti būtent taip.
Ir nors iš pirmo žvilgsnio lankytinų vietų pateikimo būdas adresų forma gali pasirodyti painus ar sudėtingas surasti, iš tiesų užtenka tik praeiti nurodytomis gatvėmis, o žvilgsnis pats krypsta paminėtų pastatų link.
Keliaudami Marijampolėje apeisime (eilės tvarka) J.Bendoriaus, P.Armino, Vytauto, P.Butlerienės, Kauno gatves. Einam?

Kelionę pradedame nuo Poezijos parko, esančio visai šalia abiejų stovėjimo vietų, Jevonio ir Šešupės santakoje. Parke įrengti fontanai, ypač džiuginantys karštomis vasaros dienomis. Yra vaikų žaidimo aikštelė bei amfiteatras. Čia taip pat rasite ir skulptūrą, įamžinančią maestro Vytauto Kernagio atliekamą dainą pagal Marcelijaus Martinaičio žodžius "Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj" (skulptorius Julius Narušis, 2012 m.).

Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas
Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas
Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Poezijos parkas Šešupė

Toliau galite eiti paupiu iki Bažnyčios gatvės ir pasukti ja arba eiti pro Marijonų gimnaziją ir pasukti į J.Bendoriaus gatvę.

J.Bendoriaus gatvėje pamatysite Marijonų gimnaziją (J.Bendoriaus g. 11) - tai 1923 m. statybos trijų aukštų raudonų plytų pastatas. Šalia gimnazijos esantis gražus pastatas yra Palaimintojo Jurgio Matulaičio svečių namai piligrimams (J.Bendoriaus g. 5), buvusi marijonų spaustuvė. Paėjus tolyn - Marijonų kongregacijos šv. Jurgio vienuolynas (J.Bendoriaus g. 3). Vienuolyno pastatas yra klasicistinių formų, pastatytas 1795 m.

Pirmasis vienuolis marijonas Adalbertas Vaitiekus Strachas į šią vietovę atvyko 1750 m. Prienų seniūno žmonos Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės kvietimu. Ji skyrė lėšų vienuolyno bei bažnyčios statybai. Prie vienuolyno besikuriantis miestelis gavo Marijampolės vardą. Gi pačių marijonų vardas siejamas su Švč. Mergele Marija, pilnas jų pavadinimas yra Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kongregacija. Tokiu būdu Marijampolė tapo vieninteliu miestu Lietuvoje, įreikšminusiu vienuolijos, o per ją ir pačios Švč. Mergelės Marijos vardą.

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika (J.Bendoriaus g. 1 / Bažnyčios g. 46) yra klasicistinė, dvibokštė, turi neobaroko bruožų. Viduje - trinavė, skliautuota, įrengti 6 altoriai. Pastatyta 1824 m. Suteiktas Šv. arkangelo Mykolo - Marijonų vienuolijos globėjo pavadinimas. 1992 m. bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas. Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje ilsisi jo palaikai.
Arkivyskupo Jurgio Matulaičio (1871–1927) palaikai į Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo baziliką perkelti 1934 m. "Bazilikoje, žmonės prie kapo dažnai prašydavo malonių per jo užtarimą. Ant sarkofago ėmė atsirasti raštelių su padėkomis už gautąsias malones. Tai davė akstiną pradėti beatifikacijos bylą",- J.Matulaičio paskelbimo palaimintuoju istoriją aprašo piligrimunamai.lt.

Vienuolyne ir bazilikoje įsikūręs Palaimintojo Jurgio Matulaičio muziejus. Bažnyčios ekspozicija įrengta J.Matulaičio koplyčioje. Galerijoje, jungiančioje vienuolyną su šventoriumi, įrengta ekspozicija supažindina su Marijampolės miesto pradžia ir Marijonų vienuolyno istorija. Vienuolyno mansardoje esanti Jurgio Matulaičio ekspozicija supažindina su jo biografija bei veikla, pristato daiktus, fotografijas, dokumentus.
Darbo laikas: 2-7´dienis 10.00 - 17.00 val., bilieto kaina ~ 2,00 €, marijampolesbazilika.lt.

Marijonų gimnazija Marijonų gimnazija Buvusi spaustuvė Bazilika Bazilika

Klasicistiniame 19 a. pradžios name (J.Bendoriaus g. 2) priešais bažnyčią gyvenęs kompozitorius Jonas Bendorius (1889-1954). Marijampolėje J.Bendorius dirbo 1912-1920 m. vargonininku bei mokytoju, vadovavo keliems chorams, rengė koncertus.
Gretimas pastatas (Bažnyčios g. 42) - buvusi pirmoji parapijos mokykla, čia veikusi nuo 1777 m., kuomet jis buvo pastatytas. Iš architektūrinės pusės - tai klasicizmo ir modernizmo formų pastatas.

Kitapus Bažnyčios gatvės - įdomių architektūrinių formų Marijampolės specialieji socialinės globos namai (Bažnyčios g. 23A) ir šalia jų Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus (Bažnyčios g. 23). Šiame name K.Grinius (1866-1950) gyveno 1902-1914 m. Tuo metu čia buvo Sūduvos kultūrinio sąjūdžio centras, vyko visuomenės susirinkimai. Namas medinis, 19 a. statybos.
Darbo laikas (apytiksliai): 2-5´dienis 9.00 - 15.00 val. su pietų pertrauka.

Ir užbaigiant pažintį su Bažnyčios gatve, 20 a. pradžios medinei architektūrai būdingas pastatas (Bažnyčios g. 48), kuriame tarpukariu veikė Nekaltai pradėtosios Švč. Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolija.

J.Bendoriaus namas Buvusi pirmoji parapijos mokykla Globos namai K.Griniaus muziejus K.Griniaus muziejus

Toliau keliaujame P.Armino gatve. Kampiniame raudonų plytų 1933 m. statybos pastate (P.Armino g. 1) 1894-1897 m. veikė draudžiamą lietuvišką spaudą platinusi "Sietyno" draugija, sovietmečiu buvo NKVD operatyvinio tardymo štabas.
Dešinėje pusėje - 1940 m. statybos funkcionalizmo stiliaus pastatas (P.Armino g. 2), statytas kaip Šv. arkangelo Mykolo parapijos salė. Dabartinis Marijampolės dramos teatras, su pertraukomis veikiantis nuo 1942 metų.

Šv. Margaritos gatvėje esantis funkcionalizmo stiliaus pastatas (Bažnyčios g. 19 kažkodėl) - buvę apskrities ligoninės rūmai. Pastatas simetriškos architektūros, pastatytas 1938 m.
Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos vargdienių seserų vienuolija dabar įsikūrusi neoklasicistinių formų 19-20 a. pastatų komplekse (P.Kriaučiūno g. 11, 13). Vilkaviškio vyskupijos kurija - modernizmo stiliaus, 1934 m. statybos pastate (P.Kriaučiūno g. 17), pastatytame pagal architekto V.Landsbergio-Žemkalnio projektą.

P.Armino gatvėje Marijampolės dramos teatras Marijampolės dramos teatras P.Armino gatvėje P.Armino gatvėje Šv. Margaritos gatvėje
Buvusi apskrities ligoninė Seserų vienuolija Seserų vienuolija Vilkaviškio kurija Vytauto parkas

Vytauto Didžiojo parkas (arba tiesiog Vytauto parkas) yra seniausias parkas mieste. Dalyje, kurią ką tik apėjome, įrengtas fontanas bei žaidimų aikštelė vaikams. Tačiau čia grįžkime į P.Armino gatvę, nes Vytauto parko dalį, einančią link Vytauto gatvės, apžiūrėsime grįždami. Taip bus patogiau.

Toliau P.Armino gatve prieisime senąsias miesto kapines, įkurtas 1872 m. Nors kapinės paprastai nepapuola į mano lankytinų vietų sąvoką, šias verta paminėti, kadangi jose išlikę 1919-1920 m. dėl nepriklausomybės žuvusių Lietuvos karių savanorių kapai, sovietmečiu dalinai sunaikinti marijonų vienuolių kapai bei kitų vienuolijų kapai, palaidota daug žymių žmonių - rašytoja Julija Žemaitė, tautinio atgimimo žadintojas Petras Arminas-Trupinėlis, 1991-ų sausio 13-ąją gindamas Lietuvos nepriklausomybę žuvęs Rimantas Juknevičius, keli knygnešiai ir kt.
Kapinėse stovinti Švč. Trejybės cerkvė (P.Armino g. 38A) priklauso pravoslavų Jelizavietos brolijai. 20 a. pradžios raudonų plytų pastatas su mediniu bokštu.

Jeigu pasuksite Varpo gatve, prieisite Ramybės parką, kuriame apžiūrėsite 1990 m. pastatytus J.Dulinsko sukurtus koplytstulpius sovietinio teroro aukoms atminti: 1944-1953 m. prie Varpo gatvės būdavo užkasami nukankinti žmonės.
Iš Ramybės parko grįžkite atgal ir tęskite kelionę.

Švč. Trejybės cerkvė Švč. Trejybės cerkvė

Priėję Vytauto gatvę sukame kairėn ir keliausime atgal miesto centro link.

Už Antrojo pasaulinio karo sovietų armijos karių kapų yra du galintys sudominti pastatai. Tai - buvusios mokytojų seminarijos pastatų kompleksas (Vytauto g. 45, 47). Neoklasicistinių formų, pastatyti 20 a. pradžioje.

Eidami toliau prieiname Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią (Vytauto g. 31A). 1888 m. statybos neobizantinis vienabokštis pastatas. Iš pradžių tai buvo carui Aleksandrui III dedikuota cerkvė, bet po Pirmojo pasaulinio karo cerkvė perduota marijonams, kurie ją pertvarkė į Lietuvos kariuomenės bažnyčią, t.y. sekmadieniais būdavo laikomos Šv. Mišios kariams, kitomis dienomis - visuomenei. Šventoriuje galima pamatyti skulptūrinę grupę "Pieta" (skulptorius Julius Narušis, 2000 m.).

Greta jos - du šonine siena susiglaudę pastatai (Vytauto g. 29, 31). Pirmasis - vieno aukšto, klasicizmo bruožų 19 a. vidurio pastatas. Antrasis - dviejų aukštų, neoklasicizmo stiliaus, 19 a. pabaigos. Čia rasite Marijampolės kraštotyros muziejų kartu su Partizanų ir tremties muziejumi.
Darbo laikas: 2-6´dienis 9.00 - 17.00 val. (išskyrus paskutinį mėnesio šeštadienį), bilieto kaina - 0,58 €, marijampolesmuziejus.lt.

Buvusi mokytojų seminarija Buvusi mokytojų seminarija Buvusi mokytojų seminarija WW2 sovietų karių kapai Vincento Pauliečio bažnyčia Kraštotyros muziejus

Kitoj gatvės pusėj - Vytauto parkas. Grįžtame čia pažiūrėti paminklo Vytautui Didžiajam (skulptorius Julius Narušis, 2010 m.) bei paminklo Tauro apygardos partizanams (skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, 2003 m.). Jei Vytauto Didžiojo pristatinėti niekam (tikiuosi) nereikia, tai apie Tauro apygardos partizanus paminėsiu, jog Tauro apygarda vienijo Suvalkijos etnografiniame regione veikusius ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius ir buvo viena svarbiausių partizanų apygardų Lietuvoje, veikusi 1944-1953 metais.
Parką puošia Sūduvos paveldo gėlynai. Taip pat parke yra Kančių koplytėlė atminti NKVD aukoms.

Stačiakampio plano simetriškos kompozicijos 1931 m. statybos dviejų aukštų pastate (Vytauto g. 26) 1941 m. įsikūrė vokiečių komendantūra, 1944-1953 m. buvo NKVD būstinė.
Kitapus gatvės - stačiakampis, vieno aukšto, su mansarda pastatas (Vytauto g. 25), vienas seniausių išlikusių originalios medinės architektūros pastatų mieste. Pastatytas 19 a. pabaigoje.

Priešais jį - Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka (Vytauto g. 20), šalia kurios stovi paminklas rašytojui Vincui Mykolaičiui-Putinui (skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, 1993 m.). V.Mykolaitis-Putinas (1893-1967) mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje. Jis gi - romano "Altorių šešėly" autorius. Paminklas pastatytas minint 100-ąsias rašytojo gimimo metines.
Tolėliau - modernistinio stiliaus dviejų aukštų 1933 m. statybos pastate (Vytauto g. 19) sovietmečiu veikė NKVD būstinė.
Mes gi keliaujame toliau - Vytauto gatve prieiname J.Basanavičiaus aikštę.

Vytautas Didysis Tauro apygardos partizanams Tauro apygardos partizanams Vytauto parkas Sūduvos paveldo gėlynai Kančių koplytėlė
Vytauto gatvėje Vytauto gatvėje Vytauto gatvėje Biblioteka Vincas Mykolaitis-Putinas Vytauto gatvėje Vytauto gatvėje

Įeinant į J.Basanavičiaus aikštę pirmiausia pasitinka pašto pastatas (J.Basanavičiaus a. 9). Aikštėje įrengtas fontanas. Kairėje matomas savivaldybės pastatas (J.Basanavičiaus a. 1).
Pasukame Gedimino gatvės link.

J.Basanavičiaus aikštėje bei Gedimino gatvėje taip pat yra žavingų pastatų, pro kuriuos praeiname pakeliui į P.Butlerienės gatvę. Čia gi kairėje pusėje dairykitės buvusios sinagogos (P.Butlerienės g. 5). Pastatytas 1870 m., pastatas yra eklektikos stiliaus, dviejų aukštų, dvišlaičiu stogu. Frontono nišoje vaizduojamas Toros motyvas.
Kiemelyje dešinėje pusėje, jungiančiame P.Butlerienės ir Kęstučio gatves, reziduoja katės - ant juodo granito fontano sienelės pritvirtintos kačių skulptūrėlės (skulptorius Kęstutis Balčiūnas). Sakoma, jog grafienė Pranciška Butlerienė labai mėgo ir globojo kates.

J.Basanavičiaus aikštės prieigos Paštas Paštas J.Basanavičiaus aikštė J.Basanavičiaus aikštė
J.Basanavičiaus aikštėje J.Basanavičiaus aikštėje Gedimino gatvėje Buvusi sinagoga P.Butlerienės gatvėje Katės

Grįžtame į J.Basanavičiaus aikštę. Čia dar liko apžiūrėti paminklą Tautai ir kalbai, Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas, 2009 m.). 2009 metais sukako 1000 metų, kai Lietuvos vardas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose - Kvedlinburgo analuose.
"Nuo keturkampio pagrindo, o keturi kampai simbolizuoja keturis Lietuvos etninius regionus, kyla sraigtinė aukšta kolona, simbolizuojanti tautos kelią, veržimąsi į išlikimą. Ant kolonos viršaus - su ietimi rankoje raitelis ant žirgo. Žirgas simbolizuoja tautos veržlumą ir jos skrydį į ateitį. (...) jaunuolis ant žirgo - tai atvira, laisva tauta, kuri savo rankose laiko pasaulio svertą - ietį - tautos kovos, žodžio ir išlikimo simbolį",- sako K.Balčiūnas (marijampoletic.lt informacija).

Kitoje gatvės pusėje - Marijampolės kultūros centras (Vilkaviškio g. 2), šalia kurio glaudžiasi Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos suolelis (skulptorius Kęstutis Lanauskas, 2012 m.). Ši pasaulinio garso operos solistė kilusi iš Marijampolės. Skulptūra vaizduoja suolelį Sūduvos pievose (atkreipkite dėmesį į suolelio kraštus) su ant jo krašto nutūpusia lakštingala.
Prisėskite ant suolelio ir sugalvokite norą, taigi, sako, jei labai norėsite, tai ir išsipildys.

Tautai ir kalbai Kultūros centras V.Urmanos suolelis V.Urmanos suolelis

Keliaujame Kauno gatve. Dešinėje - teismo rūmai (Kauno g. 8). Kairėje tolėliau - Rygiškių Jono gimnazija (Kauno g. 7). Kieme sėdi pats Rygiškių Jonas (skulptorius Petras Aleksandravičius, 1992 m.) - kalbininkas, lietuvių kalbos tėvu vadinamas, Jonas Jablonskis (1860-1930), kuris šioje gimnazijoje mokėsi 1872-1881 metais. Gimnazija įkurta 1867 m., tai jau ne tai kad šimtametė, tuoj ir šimtapenkiasdešimtmete galės vadintis.
Gimnazija turi ir muziejų, įkurtą 1967 m. gimnazijos 100-mečiui paminėti. "Kuriant muziejų, daugiausiai dėmesio buvo skirta 19 a. tautinio sąjūdžio atstovų bei ideologų veiklai ir jos reikšmei atkurti. (...) 19 a. pabaigoje apie 60 procentų Maskvoje veikusios Lietuvių studentų draugijos narių buvo Marijampolės gimnazijos auklėtiniai",- rašoma muziejaus svetainėje. Ta pati kryptis išliko ir dabartiniame muziejuje. Čia sužinosite apie Joną Jablonskį, Vincą Kudirką, Joną Basanavičių, prezidentą Kazį Grinių ir kitus. Taip pat gimnazijoje įsikūręs Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus.
Muziejai lankomi iš anksto susitarus, rjg.lt, marijampolesmuziejus.lt.

19 a. pradžios pastatas (Kauno g. 16) priklauso romantizmo laikotarpiui. Cariniais metais jame veikė paštas. Nuo 1919 m. čia buvo gimnazijos bendrabutis.
Už gimnazijos esanti Evangelikų liuteronų bažnyčia (Kauno g. 11) priklauso taip pat romantizmo laikotarpiui, pastatyta 1841 m. Bažnyčia iš pradžių buvo bebokštė, bokštas pastatytas vėliau.
Bažnyčios kiemelyje stovi paminklas Kristijonui Donelaičiui (skulptorius Zigmas Buterlevičius, 2013 m.), 300-osioms jo gimimo metinėms paminėti. Kristijonas Donelaitis (1714-1780) laikomas grožinės lietuvių literatūros pradininku, žinomas savo poema "Metai". Pats Donelaitis nėra susijęs su Marijampole, tačiau buvo evangelikų liuteronų tikėjimo.

Teismo rūmai Rygiškių Jono gimnazija Rygiškių Jonas Kauno gatvėje Evangelikų liuteronų bažnyčia

Tai štai tokia pažintis su marijonų miestu Marijampole.
Būtinai užsukite į Poezijos parką vakare pasigrožėti šviesos instaliacijomis.

Tuo tarpu, jei dar turite noro, galite apžiūrėti geležinkelio stoties pastatą (Stoties g. 2). Pastatytas 1924 m., modernistinio stiliaus, dviejų aukštų su vandentiekio bokštu centre. Projekto autorius - inžinierius Edmundas Frykas.

Cukraus fabriko pastatų kompleksas (P.Armino g. 65) pastatytas 1931 m. Funkcionalizmo stiliaus, to meto europietiškos pramoninės architektūros pavyzdys.
Šalia rasite ir paminklą cukriniam runkeliui (N 54.53775, E 23.35158).

Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionui priklauso istorizmo laikotarpio statinių kompleksas (Vytauto g. 72), pastatytas 19 a. pabaigoje. Jie ten ir muziejų turi, pristatantį Marijampolės krašto karinių veiksmų istoriją. O tvenkinio saloje stovi paminklas kunigaikščiui Vyteniui (skulptorius Julius Narušis, 2009 m.). Tiesa, šis paminklas yra atkurtas, nes pirmasis, skulptoriaus Gabrieliaus Stanulio sukurtas 1938 m., buvo nugriautas ir suniokotas sovietų desantininkų divizijos prastovėjęs vos dvejus metus.
Muziejus lankomas iš anksto susitarus, muziejai.lt, marijampoletic.lt.


Informacija atnaujinta 2015-08-07
Pastatų architektūros aprašymui naudota marijampole.lt informacija.