Maišiagala. Lankytinos vietos

Automobilį palikti galima prie Maišiagalos bažnyčios (Vilniaus g. 16), čia yra nedidelė aikštelė.

Dabartinė Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta 1865 m., atnaujinta 1929 m. Bažnyčia mūrinė, neorenesanso ir neogotikos bruožų. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1387 m. Lietuvai priimant krikštą. Tai buvo viena iš septynių pirmųjų bažnyčių LDK. Jei užeisite vidun, atkreipkite dėmesį į vilnijosvartai.lt minimus išlikusius meno ir kulto dirbinius - likę trys 18 a. pabaigos - 19 a. pradžios laikotarpio kryžiai ir trys molbertinės tapybos paveikslai ("Švenčiausioji trejybė", 18 a., "Marija Rožančinė", 1789 m., "Šv. Izidorius", 19 a. antra pusė).
Greta bažnyčios įsikūrusi klebonija (Vilniaus g. 18).

Maišiagalos bažnyčia Prie bažnyčios Šventoriuje Šventoriuje Šventoriuje

Vilniaus krašto etnografijos muziejui priklauso kunigo prelato Juzefo Obrembskio memorialinis namas (Šv. Antano g. 5). Jį rasite nulipę už bažnyčios (iš galo) esančiais laipteliais. Muziejuje eksponuojami J.Obrembskio (1906-2011) asmeniniai daiktai – baldai, drabužiai, liturginės knygos. Muziejus įrengtas buvusioje klebonijoje, kur 1950-2011 metais ir gyveno J.Obrembskis.
Muziejaus kieme stovi J.Obrembskio paminklas (skulptorius Stefan Dousa, 2013 m.).
Muziejaus darbo laikas: 3-7´dienis 10.00 - 16.00 val., tic.vrsa.lt.

J.Obrembskio namas J.Obrembskio paminklas

Tiesiai priešais bažnyčią yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mokykla (Vilniaus g. 15A). Teritorijoje matomi du paminkliniai akmenys - Vasario 16 akto signatarui Alfonsui Petruliui ir rašytojui, diplomatui Mykolui Lietuviui Maišiagališkiui.
Alfonsas Petrulis (1873-1928) buvo paskirtas Maišiagalon klebonu, ale pradėjo pamokslus sakyti lietuvių kalba, todėl už litvomaniją buvo iškeltas Maišiagaloje pradirbęs vos trejus metus. Tai tiek jį ir tesieja su Maišiagala. 1918 m. vasario 16-ąją A.Petrulis kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
Mykolas Lietuvis (apie 1490–1560) gi buvo renesanso publicistas, diplomatas, visuomenės veikėjas, parašęs traktatą "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius" (lotynų kalba). Kas įdomu, jog šiame traktate jis teigė, kad lotynų kalba yra gimtoji lietuvių kalba, o tam įrodyti pateikė 74 identiško skambėjimo vienareikšmius lotynų ir lietuvių kalbų žodžius. Manoma, jog Mykolas Lietuvis buvo kilęs nuo Maišiagalos.

A.Petruliui Mykolui Lietuviui

Toliau galima keliauti Vilniaus gatve Mokyklos gatvės (kitaip - KK 108) link. Ties šių kelių sankryža stovi paminklas šv. Antanui Paduviečiui. Šv. Antanas yra Maišiagalos simbolis, vaizduojamas miestelio herbe. "Dailės kūriniuose šv. Antanas vaizduojamas įvairiai: su knyga, su lelija ar liepsna, laikoma rankoje. (...) vaizduojamas laikantis Kūdikėlį Jėzų, kartais Kūdikėlis sėdi ant knygos, kurią laiko šventasis",- piligrimai.lt. Šv. Antano pagalbos meldžiama bet kokia proga - ir didžiausioje bėdoje, ir kasdienėse smulkmenose. Tačiau Maišiagalai šis simbolis pasirinktas greičiausiai ne dėl kurios nors šv. Antano globojamų sričių. Tame pačiame piligrimai.lt straipsnyje keliama versija, jog priežastis galėjusi būti tiesiog asmenvardis.

Maišiagala Šv. Antanas

Pargrįžtam atgal ir pasukam prieš mokyklą Algirdo gatve. Ja keliausime iki piliakalnio, bet pirmiausia pasitinka dvaro pastatai.
Maišiagalos dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 14 a. pabaigos. Paskutiniais dvaro valdytojais buvo Houvaltai, kurių Onufrijus Houvaltas pagal architekto Mykolo Šulco projektą 1812 m. pastatė klasicistinius dvaro rūmus (Algirdo g. 4).
Apsilankymo metu rūmai restauruojami, vėliau turėtų tapti kultūros ir amatų centru.

Dvaro rūmai Dvaro rūmai Parkas Svirnas Likučiai

Toliau einame iki sankryžos su Piliakalnio gatve. Čia reikia pasukti į kairę - link Maišiagalos piliakalnio (N 54°52′00″ E 25°03′48″), kitaip dar vadinamo Bonos pilimi. Piliakalnis įrengtas I tūkstantmečio pradžioje, tačiau nuo tūkstantmečio vidurio negyvenamas. Vėliau pradėtas naudoti 14 a. Tuo laiku čia stovėjusi medinė Maišiagalos pilis, manoma, priklausė vidiniam Vilniaus gynybinių pilių žiedui. Archeologiniais tyrimais nustatyti trys kultūriniai sluoksniai, kurie paliudija piliakalnio apgyvendinimą I tūkstantmetyje bei du gaisrus 14 a. Apie tai galite paskaityti prie piliakalnio esančiame informaciniame stende arba wiki.
Šiauriniame piliakalnio šlaite įrengti laiptai.
Piliakalnio papėdėje stovi lauko akmenų paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Algirdui, pastatytas 2002 metais minint jo 625-ąsias mirties metines (skulptorius Domas Čiapas). Pasak istoriko Jano Dlugošo, 1377 m. kunigaikštis Algirdas mirė Maišiagalos pilyje, ir pagal pagoniškus papročius sudegintas "kartu su puikiausiu žirgu, uždengtu perlais ir brangakmeniais atausta gūnia, apvilktas aukso apvadais spindinčiu drabužiu" Kukovaičio (Kukaveičio) miške netoliese.

Paminklas Algirdui Maišiagalos piliakalnis Maišiagalos piliakalnis Maišiagalos piliakalnis

Grįžti iki bažnyčios galite apeidami Dūkštos tvenkinį, laikydamiesi kairės.


Informacija atnaujinta 2015-08-03