Kernavė

Kernavė - miestelis dešiniajame Neries krante, netoli nuo Vilniaus (35 km). Istoriškai svarbi kaip pirmoji Lietuvos sostinė. Garsi piliakalniais, kurių čia net penki: Aukuro kalnas, Mindaugo sosto kalnas, Lizdeikos kalnas (Smailiakalnis), Pilies (Įgulos) kalnas, Kriveikiškio piliakalnis. Kernavės archeologinė vietovė 2004 m. įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Yra dvi versijos, nuo ko kilo Kernavės pavadinimas. Manoma, jog miestelis pavadintas netoliese į Nerį įtekančio Kernavės upelio vardu. Kita versija - kunigaikštis Kernius apie 1040 m. čia įkūrė miestą ir pavadino savo vardu.
Archeologiniais tyrimais nustatyta, jog pirmieji gyventojai Kernavės apylinkėse gyveno dar akmens amžiuje (9-8 a. prieš mūsų erą). Rašytiniuose šaltiniuose Kernavė pirmą kartą paminėta 1279 m. Tuo metu ji jau buvo Lietuvos sostinė bei kunigaikščio Traidenio valda.
Miesto vystymuisi įtakos turėjo vietovės teikiami privalumai - penkių piliakalnių gynybinis kompleksas (gyvenviečių gynybai piliakalniai Lietuvoje buvo naudojami nuo bronzos amžiaus), upė Neris. Centriniame piliakalnyje (Aukuro kalne) buvo kunigaikščio dvarvietė. Kiti keturi saugojo pilį ir miestą. Kernavė tada buvo įsikūrusi Pajautos slėnyje, tarp upės ir piliakalnių. 13 a. tai buvo svarbus pirklių ir amatininkų miestas.
1390 m. miestas sudegintas ir nebeatstatytas. Gyvenvietė persikėlė į viršutinę terasą, kur ir yra dabartinė Kernavė.

Kernavės kultūrinio rezervato direkcija
Kerniaus g. 4a, Kernavė
Tel. +370-382-47371
http://www.kernave.org

Informacija internete
Žemėlapiai

  Informacija atnaujinta 2010-03-16