Dūkštų ąžuolynas. Mitologinės skulptūros

Tako pradžioje stovintis stendas informuoja apie skulptūras, kurias pamatysite eidami taku, aprašo jose vaizduojamus personažus:
Skulptūros
  1. Mindaugas - Lietuvos karalius. 1251 m. priėmė krikštą. 1253 m. gavo karaliaus vainiką. Laikomas Lietuvos valstybės įkūrėju.
  2. Krivis - Baltų vyriausias žynys. Gyveno prūsų Romuvoje, jo klausė prūsai, lietuviai ir kitos baltų tautos. Krivio valdžios ženklas - krivulė, lenkta lazda.
  3. Nulaužtas kryžius - paminklas 1863 m. sukilimo dalyviams. Sukilime aktyviai dalyvavo aplinkinių kaimų valstiečiai bei dvarininkai. Dūkštų ąžuolyne buvo įsikūręs sukilėlių štabas.
  4. Vaidilutė - Baltų šventikė. Vaidilutės kurendavo ugnį ir prižiūrėdavo, kad ji neužgestų, aukodavo dievams, pranašaudavo, aiškindavo tikėjimo prasmes, gydydavo sergančius.
  5. Milda - meilės ir piršlių deivė.
  6. Pajauta - Kernavės valdovo Kerniaus duktė.
  7. Kernius - Kernavės valdovas. Lietuvos metraštyje pasakojama, jog Palemono sūnus Kūnas, įkūręs Kauno miestą, susilaukė sūnaus Kerniaus. Jam paskyrė valdyti žemę, kuri buvo pavadinta Kernave.
  8. Praamžis - pirmasis ir visuotiniausias senovės baltų dievas, dievų ir žmonių pasaulio pradininkas. Laikytas lemties, laiko ir likimo dievu.
  9. Patrimpas - vandens, derlingumo ir karo sėkmės dievas. Jauniausias iš trijų vyriausių prūsų dievų - Patrimpo, Perkūno ir Pikolio.
  10. Pikolis - požemio ir mirusiųjų dievas. Buvo laikomas grėsmingu blogio, pykčio ir nesėkmių skleidėju, įsivaizduojamas kaip skraidanti dvasia.
  11. Kaukas - žemės ir turtų globėjas, namų sėkmės dvasia.
  12. Perkūnas - vyriausias baltų dievas, darnos globėjas, dangaus, žaibų, lietaus, griausmo valdovas. Perkūno garbei buvo deginama amžinoji ugnis, o ąžuolas laikomas Perkūno medžiu. Viduramžiais Perkūnas buvo Lietuvos valdovų dievas, valstybės galybės saugotojas.
  13. Gabija - ugnies deivė, namų židinio globėja. Lietuvoje ugnis laikyta šventa. Kiekvienuose namuose ugnis židinyje buvo migdoma, gaubiama pelenais, žadinama, pučiama, maitinama, t.y. jai aukojama, kalbant Gabijai skirtas maldas.
  1. Samanius - kitaip vadinamas Giriniu, miško giraitės dievu, globojančiu miško augalus ir gyvūnus.
  2. Austėja - bičių deivė. Teigiama, kad ji prisideda prie augimo, dauginimosi, yra šeimos gausintoja, ištekančių moterų globėja.
  3. Kaukas
  4. Raganėlė - senovėje buvo laikoma reginčia, viską žinančia deive, vėliau jos reikšmė pakito į blogą pasakų ir sakmių personažą.
  5. Kaukas
  6. Paukščiai - stogastulpis, skirtas saugomiems paukščiams.
  7. Laima - žmogaus gyvenimą nulemia trys veiksniai - praeitis, dabartis ir ateitis. Todėl buvo tikima, kad Laima, verpianti žmogaus likimo siūlą, yra su trimis veidais (arba trys Laimos). Viena Laima verpia žmogaus praeitį, kita dabartį, o trečia ateitį. Šis siūlas negali nutrūkti, nors yra labai silpnas. Voras laikomas Laimos simboliu, todėl vorui negalima atimti gyvybės.
Skulptūros
  1. Piemenaitė - lietuvių tautosakos personažas.
  2. Paparčio žiedas - papartis žydi per vasaros lygiadienį, kai dangus priartėja prie žemės. Paparčio žiedas padeda pereiti iš vieno pasaulio į kitą. Ieškoti žiedo reikia vienam. Radus ir nuskynus - pridėti prie kaktos, kad atsivertų vidinis regėjimas. Tada žmogus išvysta paslėptus lobius, bet jam stengiasi sukliudyti šmėklos. Neišsigandęs žmogus tampa išminčiumi. Tai simbolizuoja pelėda - paukštis, matantis tamsoje.
Skulptūros
  1. Girių karalius - ąžuolo, kaip girios karaliaus, personifikacija.
  2. Žaltys - namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, sveikatos ir vaisingumo dievybė. Gyvybės, energijos ir nemirtingumo simbolis.
  3. Karys
  4. Žemyna - žemė motina, žemės derlingumo deivė, javų deivė.
  5. Žiežula - raganos sinonimas.
  6. Kipšas
  7. Drėvinukas
  8. Ragius - Perkūno pasiuntinys ir dievaitis.
  9. Žvorūnė - laukinių žvėrių globėja. Siejama su vakarine žvaigžde. Mišką, žvėris bei medžioklę globojanti deivė.
  10. Medeinė - miško deivė bei medžioklės globėja. Buvo vienintelė deivė tarp svarbiausių panteono dievų.
Skulptūros
Informacija atnaujinta 2008-08-15