Dūkštų ąžuolyno fauna ir flora

Ąžuolynuose auga ne vien ąžuolai, bet ir kitokie medžiai bei krūmai, prisitaikę gyventi kartu. Pagrindinės miško dalys yra medynas (senesni bei aukštesni pagrindiniai medžiai), pomiškis (jauni medeliai), trakas (krūmai), žoliniai augalai, miško paklotė (nukritę lapai, šakutės, vaisiai). Pagal vyraujančių augalų aukštį skiriami keli ardai - viršutiniame arde auga aukščiausi medžiai, žemesniuose - mažiau šviesos reikalaujantys augalai.

Dūkštų ąžuolyno viršutiniame arde auga ąžuolai, liepos ir uosiai, žemiau - šermukšniai ir klevai, dar žemiau - įvairūs krūmai, daugiausia lazdynai ir sausmedžiai. Žolių arde - šalpusnis, žibuoklė, tamsioji plautė, geltonžiedė plukė. Miško paklotėje yra milijonai mikroorganizmų, kurie organines medžiagas perdirba į medžių mitybai tinkamus elementus.

Augalų mitybai naudingi ir grybai. Mikoriziniai grybai sudaro mikorizę su aukštesniaisiais augalais: grybai skaido dirvožemio maistines medžiagas ir jomis aprūpina augalą, šalia kurio jie auga, o augalas su jais dalinasi fotosintezės metu susintetintais angliavandeniais. Saprofitiniai grybai ardo nukritusius lapus, spyglius, išvirtusius medžius, paversdami juos puria miško dirva (humusu).
Daugelis grybų taip pat yra vabzdžių ir gyvūnų maisto šaltinis.

Atskira ekosistema galima vadinti kerpes. Tai - simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybų ir dumblių. Grybai siurbia iš aplinkos vandenį su mineralinėmis medžiagomis, o dumbliai sintetina organines medžiagas. Kerpės auga tik neužterštoje aplinkoje, todėl yra geras rodiklis oro užterštumui nustatyti.

Dūkštų ąžuolyne gyvena septynios šikšnosparnių rūšys. Jie minta vabalais, mašalais, naktiniais drugiais ir kitais vabzdžiais. Aktyvūs būna tik naktį, o dieną pasislėpę ilsisi. Tamsoje orientuojasi naudodami ultragarsą: šikšnosparnio skleidžiamas ultragarsas atsimuša nuo bet kokios kliūties ir grįžta tarsi aidas, jį girdėdamas šikšnosparnis supranta, kur yra kliūtis.

Dūkštų ąžuolyno paukščiai - seno miško gyventoja naminė pelėda, dieną tūnanti slėptuvėse, o naktį skrendanti medžioklėn, miško želdintojas kėkštas, rudenį slepiantis maisto atsargas ir taip išplatinantis ąžuolų giles, į Lietuvos raudonąją knygą įtraukti žmonių draugijos nemėgstantis juodasis gandras bei retai lankomuose miškuose gyvenantis mažasis erelis rėksnys.

Kiti ąžuolyno gyventojai - usūriniai šunys, galintys pramiegoti šaltąjį metų laikotarpį, barsukai, naikinantys graužikus ir žalingus vabzdžius, šernai, purenantys miško dirvožemį bei taip pat naikinantys žalingus vabzdžius, bebrai, stambiausi graužikai Lietuvoje, baltasis ir pilkasis kiškiai, lapės, vilkai.

Iliustracijoms naudojamos Wikimedia Commons talpyklos nuotraukos fotografuotos ne Dūkštų ąžuolyne.
Plačiau apie ąžuolyno fauną ir florą sužinosite iš pažintiniame take įrengtų stendų.

Informacija atnaujinta 2008-08-15