Lietuvos liaudies buities muziejus

Muziejus įkurtas 1966 m. Kauno marių pakrantėje prie Rumšiškių, lankymui atidarytas 1974 m. Tai - vienas didžiausių etnografijos muziejų Europoje po atviru dangumi. Teritorija užima 195 ha, ekspozicinio maršruto ilgis - apie 7 km.
Muziejuje eksponuojami gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, atkelti iš visų Lietuvos etnografinių regionų. Jie yra sugrupuoti į sodybas, kaimelius, miestelį. Rinkinys supažindina su įvairių laikotarpių ir socialinių sluoksnių ypatybėmis: stilistinėmis pastatų savybėmis, konstrukcijomis, išplanavimais, dekoru, aplinka. Viduje įrengtos interjero ekspozicijos su laikmečiui būdingais baldais, audiniais, įrankiais. Atskirai įrengta tremties ir rezistencijos ekspozicija - jurta, trėmimo vagonas, partizanų bunkeris.
"Karčemoje" galima paragauti lietuviškų patiekalų (veikia 3-7´dieniais 11.00 - 19.00), "Arbatinėje" - išgerti kavos ar arbatos (veikia 1-3´dieniais bei 6-7´dieniais 10.00 - 18.00). Tradicinių kalendorinių švenčių metu muziejuje vyksta teminiai renginiai.

LLBM LLBM LLBM LLBM LLBM LLBM


Aukštaitija

Aukštaitija Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, kuriame apie 11 amžių susikūrė Lietuvos kunigaikštystė. Regionui būdingi puošnūs memorialiniai paminklai (kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai), šviesių spalvų audiniai. Aukštaičių gyventa vienkiemiuose arba gatviniuose režiniuose kaimuose - ūlyčiose. Ūlyčioms būdinga tai, jog gyvenamieji namai buvo statomi palei gatvę, o ūkiniai pastatai - kieme.
Aukštaitija pristatoma vienkiemio sodyba bei kaimo (ūlyčios) fragmentu. Vienkiemyje galima apžiūrėti linų mynimo mašiną, alaus darymo įrankius. Iš pastatų - gryčią, tvartą, klojimą, kelis svirnus. Atskirame pastate įrengta pirtis. Ūlyčios nameliuose įrengtos ekspozicijos apie kasdienius darbus, šventes, keliaujančio siuvėjo atvykimą. Viename iš pastatų įrengta mergvakario ekspozicija. Yra puošnių pastatų, vadintų rūmais, yra ir dūminės gryčios. Kaimo pakraštyje stovi aštuonkampė koplyčia.

Dzūkija

Dzūkija Dzūkija, dar kitaip vadinta Dainava, pavadinimą gavo dėl savitos tarmės. Regionas nederlingas, tačiau miškingas, gausus grybų ir uogų. Tai vienas iš gražiausių, dainingiausių Lietuvos regionų. Dzūkų pastatai panašūs į aukštaitiškus, audiniuose daug lapelių, gėlyčių, vaizduojančių Dzūkijos gamtos grožį.
Dzūkija pristatoma neturtingo valstiečio vienkiemiu bei dzūkiško kaimo fragmentu. Vienkiemį sudaro gyvenamasis namas (stuba), svirnas, tvartas, klojimas. Kaimo pirkioje įrengta ekspozicija, skirta Dziedams - mirusiųjų paminėjimui.

Suvalkija

Suvalkija Suvalkija (Sūduva) yra derlingiausias Lietuvos regionas, tad nenuostabu, jog pagrindinis šio regiono gyventojų verslas buvo žemdirbystė. Darbštūs Suvalkijos ūkininkai buvo vieni turtingiausių. Anksčiau nei kituose regionuose panaikinta baudžiava ir vėlesnės žemės reformos suteikė valstiečiams asmens laisvę, geresnės ekonominės ir kultūrinės sąlygos užaugino daug išsilavinusių žmonių.
Suvalkija pristatoma trimis sodybomis, aliejaus spaudykla, stiebiniu vėjo malūnu. Būdingas stačiakampis kiemas ir perimetrinis vienkiemio užstatymas. Muziejuje atskleidžiami ir suvalkiečių charakterio bruožai - taupumas, racionalumas, sumanumas: stuboje įrengta krosnis su šildomu zelikiu, ant kurio galima pagulėti ir pasišildyti; virš virtuvėje esančios krosnies ant aukšto įrengta mėsos rūkykla (taip taupomos malkos); šuns būda turi dureles - kad šuo žiemą nesušaltų.

Žemaitija

Žemaitija Žemaičiai atkaklūs, tvirti, užsispyrę, uždari. Jų pastatai kuplūs, žemai nuleistais stogais, kiemai erdvūs, su daug įvairios paskirties pastatų. Namuose naudojami patogūs išardomi baldai. Audiniams būdingos ryškios, sodrios spalvos.
Žemaitija pristatoma taip pat trimis sodybomis (vidutinioko, mažažemio ir turtingo didžiažemio), kepuriniu malūnu, pakelės smukle. Pastatuose eksponuojami linų apdirbimo įrankiai, Užgavėnių kaukės, galima pamatyti klumpiaus bei puodžiaus dirbtuves. Žemaitijos sektoriaus pakraštyje laikomi muziejaus arkliai. Veikia karčema.

Miestelis

Miestelis Miestelyje yra bažnyčia, knygynas, nakvynės namai, puodžių, medžio drožėjų, papuošalų kūrėjų dirbtuvės, geležies dirbinių parduotuvės ekspozicija, veikia arbatinė, įrengta pirtis. Ratinėje pristatoma vežimų bei karietų paroda. Pradžios mokykloje įrengta klasė ir mokytojo butas, eksponuojami mokinių darbai. Turgaus aikštėje - šv. Florijono, saugojusio miestelius nuo gaisrų, skulptūra.


Informacija atnaujinta 2014-03-24