Lietuvos liaudies buities muziejus

Muziejus įkurtas 1966 m. Kauno marių pakrantėje prie Rumšiškių, lankymui atidarytas 1974 m. Ekspozicinio maršruto po atviru dangumi ilgis - 6 km. Muziejuje eksponuojami gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, atkelti iš visų Lietuvos etnografinių regionų. Jie yra sugrupuoti į sodybas, kaimelius, miestelį. Rinkinys supažindina su įvairių laikotarpių ir socialinių sluoksnių ypatybėmis: stilistinėmis pastatų savybėmis, konstrukcijomis, išplanavimais, dekoru, aplinka. Viduje įrengtos interjero ekspozicijos su laikmečiui būdingais baldais, audiniais, įrankiais. Atskirai įrengta tremties ir rezistencijos ekspozicija - jurta, trėmimo vagonas, paminklai.

Aukštaitija

Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas. Ji pristatoma vienkiemio sodyba bei gatvinio rėžinio kaimo fragmentu - ūlyčia. Ūlyčiose gyvenamieji namai buvo statomi palei gatvę, o ūkiniai pastatai - kieme. Tradicinis aukštaičių gyvenamasis namas - gryčia iš 3-5 patalpų, svirnai - dažniausiai vienos patalpos. Regionui būdingi puošnūs memorialiniai paminklai (kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai). Audiniai - šviesių spalvų.
Vienkiemio sodyboje galima pamatyti linų mynimo mašiną, alaus darymo įrankius. Iš pastatų - gryčią, tvartą, klojimą, kelis svirnus. Atskirame pastate - pirtis. Aukštaičių kaimo nameliuose įrengtos ekspozicijos apie kasdienius darbus, šventes, keliaujančio siuvėjo atvykimą. Viename iš pastatų įrengta mergvakario ekspozicija. Yra puošnių pastatų, vadintų rūmais, yra ir dūminės gryčios. Kaimo pakraštyje stovi aštuonkampė koplyčia.

Dzūkija

Dzūkija - nors ir nederlingas, bet vienas iš gražiausių, dainingiausių Lietuvos regionų. Dzūkų pastatai panašūs į aukštaitiškus. Audiniuose daug lapelių, gėlyčių, vaizduojančių Dzūkijos gamtos grožį.
Dzūkija pristatoma neturtingo valstiečio vienkiemiu bei dzūkiško kaimo fragmentu. Vienkiemis būdingas tarpinei Suvalkijos - Dzūkijos kultūrų zonai. Jame stovi gyvenamasis namas (pirkia), svirnas su balkonėliu, tvartas, klojimas. Kaimas - iš miškingosios Dzūkijos. Dzūkų sąryšį su mišku parodo ir netoliese įrengta grybų džiovykla. Vienoje iš kaimo pirkių įrengta ekspozicija, skirta Dziedams - mirusiųjų paminėjimui.

Suvalkija

Tai derlingiausias regionas. Jame anksčiau nei kitose Lietuvos vietose panaikinta baudžiava. 19-20 a. Suvalkijos ūkininkai buvo vieni turtingiausių. Iš čia tuo laikotarpiu kilo daugiausia išsilavinusių žmonių. Suvalkiečių charakterio bruožai - taupumas, racionalmas, sumanumas: stuboje įrengta krosnis su šildomu "zelikiu", ant kurio galima pagulėti ir pasišildyti. Krosnies pakūra virtuvėje, o mėsos rūkykla įrengta virš krosnies ant aukšto (taip taupomos malkos). Ant šulinio svirties kablio įtaisytas kibiro užraktas. Šuns būda su durelėmis - kad žiemą šuo nesušaltų.
Suvalkija pristatoma trimis sodybomis, aliejaus spaudykla, stiebiniu vėjo malūnu. Būdingas stačiakampis kiemas ir perimetrinis vienkiemio užstatymas.

Žemaitija

Žemaičių pastatai kuplūs, žemai nuleistais stogais. Kiemai erdvūs, sodybose daug įvairios paskirties pastatų. Namuose - patogūs išardomi baldai, daug medžio raižinių. Audiniai ryškūs, sodrių spalvų. Žmonių charakterio bruožai - atkaklumas, tvirtumas, uždarumas.
Žemaitija pristatoma taip pat trimis sodybomis (vidutinioko, mažažemio ir turtingo didžiažemio), kepuriniu malūnu, pakelės smukle. Pastatuose eksponuojami linų apdirbimo įrankiai, Užgavėnių kaukės, galima pamatyti klumpiaus bei puodžiaus dirbtuves. Žemaitijos sektoriaus pakraštyje laikomi muziejaus arkliai.

Miestelis

Miestelyje yra puodžių, medžio drožėjų, papuošalų kūrėjų dirbtuvės, knygynas, geležies dirbinių parduotuvės ekspozicija, veikia arbatinė. Įrengta pirtis, karčema. Karčemos ratinėje - vežimų, karietų paroda. Pradžios mokykloje įrengta klasė ir mokytojo butas, eksponuojami mokinių darbeliai. Turgaus aikštėje - šv. Florijono, saugojusio miestelius nuo gaisrų, skulptūra.