Biržai. Alaus kelias

Alus Lietuvoje žinomas nuo senų laikų. Anksčiau alų darydavo beveik kiekvienoje kaimo sodyboje, o alaus darymo tradicijos būdavo perduodamos sūnums iš kartos į kartą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apyniai buvo saugomi LDK Statuto, o už jų išnaikinimą buvo numatyta nemaža bauda.
Šiaurės Lietuva (ypač Biržai, Kupiškis, Pasvalys) nuo seno žinoma kaip geriausių aludarių kraštas. Todėl ir Biržų alus pateko į istorijos puslapius, tapo kultūros bei meno dalimi.
Pirmieji įrašai apie bravorą (alaus daryklą) Biržų kunigaikštystės archyve siekė 17 amžių. 1686 m. įkurtas bendras aludarių cechas - Biržų alaus darykla. 1704 m. švedai sugriovė miestą, ir biržiečiai pirmiausia ėmėsi atstatinėti bravorą. 1882 m. grafai Tiškevičiai alaus daryklai nupirko vokiškus įrengimus, pasamdė vokiečių aludarius, prižiūrėjo gamybą ir pardavimus, saugodami daryklos prestižą. Tiškevičių darykloje gaminamas alus pelnė pripažinimą pačioje Vokietijoje. Pirmojo pasaulinio karo metu Biržų alaus darykla buvo sugriauta, bet 1923 m. jau tęsė savo veiklą. 20 a. pabaigoje Biržuose steigėsi ir kitos alaus daryklos, alų gaminančios pagal senąsias tradicijas.
Meno istorijoje - aludaris Jokimas Žaldokas iš Boriso Dauguviečio pastatytos pjesės "Žaldokynė". Iš Biržų krašto kilęs režisierius Jokimo Žaldoko personažą kūrė remdamasis kraštiečio, alaus karaliumi vadinamo Jurgio Žaldoko asmenybe.

Alaus statinaitė Biržų krašto alaus istoriją ir gamybos ypatumus sužinosite muziejuje "Sėla" programos "Žaldoko alus" metu (programą reikia užsisakyti iš anksto). Muziejuje pamatysite alaus gamybos įrankius, gidė papasakos apie alaus darymą, folklorinis ansamblis padainuos biržietiškų dainų apie alų, pašoksite, paragausite biržietiško alaus, sūrio, naminės duonos.
Ekskursijas taip pat priima ir Biržų alaus daryklos - Rinkuškių alaus darykla, UAB "Biržų alus".



Informacija atnaujinta 2008-08-17