|
-
Mindaugas - Lietuvos karalius. 1251 m. priėmė krikštą. 1253 m.
gavo karaliaus vainiką. Laikomas Lietuvos valstybės įkūrėju.
-
Krivis - Baltų vyriausias žynys. Gyveno prūsų Romuvoje, jo klausė
prūsai, lietuviai ir kitos baltų tautos. Krivio valdžios ženklas - krivulė, lenkta lazda.
-
Nulaužtas kryžius - paminklas 1863 m. sukilimo dalyviams. Sukilime
aktyviai dalyvavo aplinkinių kaimų valstiečiai bei dvarininkai. Dūkštų ąžuolyne buvo įsikūręs
sukilėlių štabas.
-
Vaidilutė - Baltų šventikė. Vaidilutės kurendavo ugnį ir prižiūrėdavo,
kad ji neužgestų, aukodavo dievams, pranašaudavo, aiškindavo tikėjimo prasmes, gydydavo
sergančius.
-
Milda - meilės ir piršlių deivė.
-
Pajauta - Kernavės valdovo Kerniaus duktė.
-
Kernius - Kernavės valdovas. Lietuvos metraštyje pasakojama, jog Palemono
sūnus Kūnas, įkūręs Kauno miestą, susilaukė sūnaus Kerniaus. Jam paskyrė valdyti žemę, kuri
buvo pavadinta Kernave.
-
Praamžis - pirmasis ir visuotiniausias senovės baltų dievas,
dievų ir žmonių pasaulio pradininkas. Laikytas lemties, laiko ir likimo dievu.
-
Patrimpas - vandens, derlingumo ir karo sėkmės dievas. Jauniausias
iš trijų vyriausių prūsų dievų - Patrimpo, Perkūno ir Pikolio.
-
Pikolis - požemio ir mirusiųjų dievas. Buvo laikomas grėsmingu blogio,
pykčio ir nesėkmių skleidėju, įsivaizduojamas kaip skraidanti dvasia.
-
Kaukas - žemės ir turtų globėjas, namų sėkmės dvasia.
-
Perkūnas - vyriausias baltų dievas, darnos globėjas, dangaus, žaibų,
lietaus, griausmo valdovas. Perkūno garbei buvo deginama amžinoji ugnis, o ąžuolas laikomas
Perkūno medžiu. Viduramžiais Perkūnas buvo Lietuvos valdovų dievas, valstybės galybės
saugotojas.
-
Gabija - ugnies deivė, namų židinio globėja. Lietuvoje ugnis laikyta šventa.
Kiekvienuose namuose ugnis židinyje buvo migdoma, gaubiama pelenais, žadinama, pučiama,
maitinama, t.y. jai aukojama, kalbant Gabijai skirtas maldas.
|
