Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas
Dūkštos pažintinis pėsčiųjų takas įrengtas šalia Dūkštų ąžuolyno pažintiniо takо - kitoje kelio pusėje.
Keliaudami šiuo taku pamatysite natūralią, žmogaus nepaliestą gamtą - piliakalnius, atodangas, upės šlaitus,
pievas ir miškus. Viena švariausių Lietuvos upių Dūkšta šioje vietoje 1,2 km ilgio žemupio atkarpoje
nukrenta 20 metrų.
Take esantys informaciniai stendai pasakoja apie apylinkių gamtinę įvairovę, kraštovaizdį, jo formavimąsi
bei kaitą, Dūkštos ypatumus. Nepaklysti padės take įrengtos nuorodos.
Poilsiui yra įrengti suoliukai.
Keliaujant Dūkštos pažintiniu taku, tenka kopti ir leistis stačiais kalvų šlaitais, perbristi
arba pereiti rąstiniu "bebrų" tiltu per upę. Todėl patartina apsiauti patogius batus neslidžiais padais.
Kadangi visąlaik keliausite paupiu, nepamirškite iš anksto pasirūpinti apsauga nuo uodų.
Viso tako ilgis - 5,00 km.
Kelionės maršrutas padalintas į dvi dalis - jei nenorite keltis per upę, galite eiti iki
Karmazinų piliakalnio ir nuo jo grįžti atgal. Jei apsilankyti planuojate pavasarį,
persikelti per upę negalėsite, kadangi potvynių metu Dūkšta tampa tikra kalnų upe.
Šiuo metų laiku keliaukite pirmąja tako dalimi (iki Karmazinų piliakalnio).
Automobilių stovėjimo aikštelės yra dviejose vietose - tako pradžioje, pavažiavus miško keliuku už
Signatarų ąžuolyno, bei tako viduryje, priešais Karmazinų piliakalnį esančiame Ąžuolų kalne.
Dūkštos pažintinio tako objektai
-
Signatarų ąžuolynas.
1994 metais
Lietuvos Atkuriamojo Seimo nariai bei
Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto
signatarai pasodino 141 ąžuoliuką tautos vienybei ir nepriklausomybės atstatymui atminti.
-
Dūkštų atodanga.
Atodanga susiformavo upės vandeniui išgraužus šlaito apačią - šlaito danga nuslinko į upę,
atidengdama šlaitą sudarančius sluoksnius. Atodangos viršuje - smėlio, žvirgždo ir smulkių riedulių
sluoksnis, kurį suformavo tirpstančių ledynų vanduo. Po juo - siauras drėgno smėlio sluoksnis.
Žemiau smėlyje matomi morenos
(ledynų paliktų nuogulų) gabalai. O dar žemiau esantys sluoksniai jau paslėpti po nubyrėjusia
viršutinio sluoksnio danga (deliuviu), nes ši, vėjo bei lietaus veikiama, nuolat slenka žemyn.
Atodangos aukštis - 14-15 metrų. Apačioje - Bradeliškių vandens malūno užtvankos liekanos. Dūkštų atodanga geriausiai matoma nuo Bradeliškių piliakalnio.
-
Bradeliškių vandens malūnas.
Malūną aptiksite nusileidę nuo Dūkštų atodangos.
Tai 20 a. pradžios mūrinis dviejų aukštų pastatas. Vienoje pastato dalyje buvo malami grūdai,
o kitoje gyveno malūnininkas. Dabar pastatas yra apleistas, griūvantis.
-
Didysis Dūkštos akmuo.
Keliaudami toliau rasite nuostabių vietų su rieduliais upėje, pro kuriuos vanduo kriokliukais
čiurlena žemyn. Greta persikėlimo per upę vietos yra įsitvirtinęs didysis Dūkštos akmuo.
Informaciniame stende aprašoma akmens atsiradimo istorija. Bet pamačius tiek riedulių,
suabejoji, kuris gi akmuo yra tas didysis.
-
Karmazinų atodanga.
Šią atodangą sudaro Nemuno, Medininkų ir Žemaitijos ledynų palikti morenos sluoksniai.
Morena - tai ledyno atneštų uolienų nuolaužų, smėlio, molio pylimas toje vietoje, kur tirpo ledynas.
Nemuno (jauniausio) ledyno suformuotame morenos sluoksnyje yra geltonojo smėlio tarpsluoksniai,
kuriuose dar įsiterpę balkšvo aleurito ir pilko molio sluoksneliai.
Medininkų ledyno morena - tai pilkas moreninis priesmėlis, turintis žvirgždo bei gargždo nuolaužų.
Žemaitijos ledyno morena - tai kietas rusvai pilkas moreninis priesmėlis.
Tačiau daugumą atodangos sluoksnių slepia deliuvis.
Karmazinų atodanga yra Cypelio kalno šlaite. Atodangos aukštis - 35-36 metrai. Priešais stūkstantis kalnas vadinamas Kulio kalnu.
-
Karmazinų piliakalnis.
Karmazinų piliakalnis
dar yra vadinamas Viršupiu. Jo aukštis - 7-12 metrų, aikštelė ovali, 20 x 10 m dydžio.
Manoma, jog buvo naudojamas pasislėpti nuo priešų, o vėliau tapo alkakalniu.
-
Šventasis Daubos ąžuolas.
Taip pavadintas dėl to, kad auga vietovėje, vadinamoje Daubomis. Sakoma, jog šioje vietovėje
lietuviai pagonys rinkdavosi melstis. Ąžuolo aukštis - 28 metrai, skersmuo - 1,57 m,
amžius - virš 300 metų.
-
Buivydų piliakalnis.
Buivydų
piliakalnis priklausė Vilniaus ir Kernavės gynybinei sistemai. Vietovė pasižymėjo saugumu:
pasiekti čia stovėjusią pilį trukdė upė bei aukšti ir statūs slėnio šlaitai.
Natūraliomis gamtos kliūtimis neapsaugotoje pusėje buvo iškasti grioviai, supilti pylimai.
Piliakalnio aukštis - 25-40 metrų, yra dvi aikštelės, viena nuo kitos atskirtos pylimu. Pietinė aikštelė 11 x 25 m dydžio, šiaurinė - 38 x 20 m.
-
Bradeliškių piliakalnis.
Bradeliškių
piliakalnis dar yra vadinamas Pakilta. Jo aukštis - 15-16 metrų.
Šis piliakalnis taip pat apsaugotas natūralių gamtos kliūčių - iš trijų pusių jį juosia Dūkšta, viršų pasiekti trukdo statūs šlaitai. Neapsaugotoje pusėje taip pat buvo iškastas griovys ir supiltas pylimas. Piliakalnis naudotas ir kaip pilies kalnas su gyvenviete, ir kaip slėptuvė nuo priešų. Vėliau pilis iškelta į Buivydų piliakalnį, o vietoj senos pilies įrengtas papilys. Bradeliškių piliakalnis taip pat priklausė Vilniaus ir Kernavės gynybinei sistemai.
Nuo piliakalnio gerai matoma Dūkštų atodanga, taip pat matosi Bradeliškių malūnas bei užtvanka. Pats piliakalnis gražiausiai atrodo iš paukščio skrydžio, kuomet atsiveria įdomi jo forma, įsiterpusi Dūkštos vingyje.
-
Ąžuolų kalnas.
Ąžuolų kalną pamatysite nusileidę nuo Karmazinų piliakalnio.
Jame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, tad čia galima atvažiuoti ir automobiliu.
Taip pat šis kalnas žymi pirmosios pažintinio tako dalies pabaigą - jei neplanuojate keltis per upę,
jis bus paskutinis objektas maršrute.
Būtinai užlipkite į viršų - čia galite stebėti Neries ir Dūkštos santakos slėnį.
Informacija atnaujinta 2008-08-23